Kaip sukurti vešlią biologinės įvairovės zoną savo sklype

• Pjaukite kaip įmanoma rečiau, geriausiai vieną ar du kartus per metus. Rekomenduojame tai daryti vasarą ir rudenį.
• Vienas iš biologinės įvairovės skatinimo būdų – nupjovus surinkti visą nupjautą žolę. Surinkus nupjautą žolę mažėja dirvos derlingumas. Tai skatina žydinčių rūšių augimą ir neleidžia dominuoti žolėms.
• Jei pasodinote svogūninių augalų, jiems nužydėjus nepjaukite žolės dar 6 savaites, nes jiems reikalingi lapai fotosintezei, kad sukauptų pakankamai energijos ir vėl pražystų kitais metais. Palaukite, kol lapai nugels, suglebs ir nebegalės aprūpinti svogūno maistinėmis medžiagomis.
• Pjaudami pievą rudenį, galite praturtinti jos kito sezono florą pasodindami daugiau sodinukų arba svogūnų. Taip galite eksperimentuoti su naujomis rūšimis ir didinti biologinę įvairovę.

Laukinių gėlių pievą galima greitai sukurti panaudojant pievos velėną. Pievos velėna – iš anksto užauginta įvairiomis augalų rūšimis praturtinta velėna, parduodama ritiniais, kaip ir standartinė vejos velėna. Ji klojama taip pat kaip ir vejos velėna, tačiau joje yra dagiau augalų rūšių, įskaitant žydinčius, skirtus augalus apdulkinantiems vabzdžiams. Rinkoje yra gausybė sėklų mišinių, tačiau pievos velėna yra patikimesnis būdas sėkmingai užveisti pievą, nes tokia velėna užgožia piktžoles ir jau yra pasiekusi reikiamą subrendimo lygį. Tiesiog pašalinkite norimo vejos ploto velėną ir, vadovaudamiesi gamintojo nurodymais, jos vietoje paklokite pievos velėną.’ Susiraskite gaminį, kuriame gausu skirtingų rūšių, kad biologinė įvairovė būtų kuo didesnė.

Sklype pasodinę daugiau įvairių augalų rūšių, sukursite prieglobstį biologinei įvairovei. Augalus apdulkinantiems vabzdžiams ir kitiems bestuburiams naudingas platus vietinių ir nevietinių augalų asortimentas. Rekomenduojame rinktis ir nevietinius augalus, nes jie gali būti atsparesni klimato kaitos poveikiui (pvz., sausrai) ir pailginti žydėjimo laikotarpį, kitaip nei sodinant tik vietinius augalus. Rekomenduojame, kad pievoje būtų mažiausiai penkios žydinčių augalų rūšys.

Jei norite greitai padidinti biologinę įvairovę, laukinės gamtos sugrąžinimo zonoje pasodinkite laukinių gėlių sodinukų. Sodinukai – maži augalų daigai, kurių galima nebrangiai įsigyti ir pasodinti numatytoje zonoje. Jie auga sparčiau, nei sudygsta sėklos, todėl ir rezultatų sulauksite greičiau. Jei norite sodinti sodinukus, pirmą nupjaukite tą pievos dalį ir pašalinkite nupjautą žolę. Sodinkite juos atsitiktine tvarka, kad sukurtumėte natūralumo efektą. Viename kvadratiniame metre pasodinkite 5–10 augalų.

Paprastai svogūnai sodinami rudenį (kad žydėtų pavasarį) ir pavasarį (kad žydėtų vasarą ir rudenį). Tai nebrangus būdas padidinti įvairovę.’ Yra labai ankstyvų pavasarinių svogūninių gėlių, pavyzdžiui snieguolės (Galanthus), kurios pražysta, kai dar aplinkui viskas miega. Pasistenkite sodinti vienus po kitų žydinčius augalus, kad vieniems žiedams vystant kiti jau imtų skleistis.’

Svogūnėlius rekomenduojame rinktis atsižvelgiant į sąlygas sklype. Užduočiai palengvinti, pateikiama keletą sezoninių rūšių, kurios tinka daugelio Europos šalių klimatui.

Žiema / ankstyvas pavasaris:
Snieguolės (Galanthus): baltoji snieguolė (Galanthus nivalis) ir didžioji snieguolė (Galanthus elwesii)
pavasarinis erantis (Eranthis hyemalis)
Alžyro vilkdalgis (Iris unguicularis)
Narcizai (Narcissus) ‘vasario auksas

Pavasaris / ankstyva vasara:
Česnakas (Allium) ‘„Purple Sensation“’
Kamasija (Camassia quamash)
Medaus česnakas (Nectaroscordum siculum)
Poetiniai narcizai (Narcissus poeticus)

Vasara / ruduo:
Dekoratyvinis česnakas (Allium cerulean)
Kiaušininis česnakas (Allium sphaerocephalon)
Gebeninis ciklamenas (Cyclamen hederifolium Crocus): balkaninis krokas (Crocus banaticus) ir plaukuotasis krokas (Crocus pulchellus)

Jei norite, kad laukinės gamtos sugrąžinimo zona būtų dar įdomesnė ir naudingesnė, taikykite tikslinį dizainą – palikite žolės ‘saleles’ aplink medžius, arba sukurkite takelius per aukštą žolę į atviras zonas. Būkite kūrybingi, keiskite dydį ir formas, o kad būtų linksmiau, išbandykite kažką sudėtingesnio, pavyzdžiui, sukurkite labirintą.

Mažasis barškutis (Rhinanthus minor) yra iš dalies parazitinis augalas įvairioms žolės rūšims (jo šaknys prisitvirtina prie žolės šaknų ir atima iš jų maistines medžiagas). Dauguma žolių rūšių yra labai gyvybingos ir dažnai užgožia laukines gėles. Mažasis barškutis susilpnina žolės dominavimą ir taip padeda įsitvirtinti kitoms augalų rūšims. Aukštos žolės plotus galite atverti kitiems augalams; tai atrodo patraukliai ir suteikia biologinės įvairovės. Sėklas pasėkite rudenį, kad sudygtų atėjus pavasariui. Kad viskas pavyktų, viename kvadratiniame metre pasėkite apie 0,5 g sėklų.

Cheminiai pesticidai ir trąšos gali būti labai kenksmingi biologinei įvairovei, nes veikia ne tik numatytus kenkėjus ir augalus.’ Norint paskatinti laukinių gėlių augimą ir sumažinti žolės dominavimą, geriausiai tinka nederlingas dirvožemis, todėl laukinės gamtos sugrąžinimo zonos maitinti ir tręšti nereikia. Jei sodą tręšti būtina, rekomenduojame naudoti namuose pasigamintą kompostą arba organines trąšas, pvz., jūros dumblių trąšas, o ne dirbtinius cheminius produktus.

Laukinės gamtos sugrąžinimas sklype turi daug privalumų. Palikdami prieglobstį, pvz., ilgą žolę, meniškai sukrautus rąstus ar nedidelį tvenkinį, galite privilioti tokius plėšrūnus, kaip rupūžės. Apsigyvenę plėšrūnai suės visus nepageidaujamus svečius, jei į sodą užklystų amarai, šliužai ir sraigės.

Vejos priežiūrai gali prireikti daug vandens, ypač vasaros mėnesiais. Rekomenduojame rinkti lietus vandenį, kad be reikalo nešvaistytumėte išteklių ir tuo pačiu sumažintumėte vandens sąskaitas. Paprasčiausias būdas tai padaryti – nukreipti vamzdžius į vandens talpyklas; arba galite žengti dar toliau ir įrengti visą lietaus vandens surinkimo rezervuarų sistemą.