Kaip tvarkyti sausą veją
Dėl šiaudų jūsų veja gali tapti mažiau patvari, nepakankamai stipri sporto ir kitokiai veiklai, o, blogiausiu atveju, gali nuvysti ir žūti. Čia pateikiami „Husqvarna“ patarimai apie sausos žolės šalinimą ir šiaudų šalinimo įrankius, tokius kaip skarifikatorius.
Velėnos veltinis yra negyvos augalinės medžiagos, kurios susikaupia tarp žalios augmenijos zonos ir dirvožemio paviršiaus. Jei jūsų vejai yra dešimt metų, joje greičiausiai jau yra susidaręs 30-40 milimetrų storio veltinio sluoksnis.
Iš kur atsiranda vejos veltinis?
Veltinis vejoje susikaupia tada, kai organinės atliekos susidaro greičiau, nei jos gali būti suskaidomos. Taip atsitinka dėl daugelio priežasčių. Dažniausios priežastys yra šios:
- Per didelis velėnos tankis, susidarantis dėl modernių, ypač efektyvių žolės rūšių naudojimo.
- Žemas biologinis aktyvumas, dėl to, kad žolės augimo sluoksnyje yra mažai maistinių medžiagų, su mažai humuso.
- Per žemas pH lygis, kuris susidaro naudojant didelio rūgštingumo trąšas.
- Per dideli žolės kiekiai – didesni nei tie, kuriuos gali apdoroti mikroflora – dažnai susidarantys dėl pernelyg gausaus trąšų naudojimo.
Kada vejos veltinis būna problema?
Plonas vejos veltinio sluoksnis gali teigiamai paveikti jūsų veją, užtikrindamas izoliaciją ir atsparumą. Bet jei veltinio sluoksnis viršija 5 mm, žolės funkcija pasikeičia. Kai pablogėja vandens pralaidumas, šaknys auga arčiau paviršiaus, mažėja jų masė bei deguonies apykaita. Todėl žolė tampa mažiau atspari ir nebegali atlaikyti sporto ar kitokios veiklos. Padidėja žolės išnykimo rizika ir kai kurios žolės rūšys gali neišgyventi.
Vejos veltinio pašalinimo privalumai
Pašalinus vejos veltinį, veja sutankėja, tampa konkurencinga, pagerėja deguonies apykaita, vejoje pagerėja vandens pralaidumas, auga mažiau piktžolių ir sumažėja ligų rizika. Tokiu būdu žolė tampa daug patvaresnė, nes išauga šaknų masė ir šaknys auga giliau.
Kada atsikratyti vejos veltinio?
Jei gyvenate pasaulio dalyje, kur laikai keičiasi, vejos veltinį geriausia pašalinti vėlyvą pavasarį ar ankstyvą rudenį, kai žolė gerai auga. Venkite pašalinti vejos veltinį ankstyvą pavasarį arba sausais laikotarpiais, kadangi tada būna intensyvus mikrofloros gyvenimas ir neapsaugotoms šaknims kyla didesnis išdžiūvimo pavojus.
Vejos veltinio šalinimas
Prieš pradėdami šalinti vejos veltinį arba skarifikuoti, trumpai nupjaukite veją ir surinkite nupjautą žolę. Tada pasirinkite įrenginį ir įrankius, kurie geriausiai tinka jūsų tipo vejai. Apdorojant žolės plotus iki 5000 kvadratinių metrų, beveik visada naudojamas skarifikatorius su rinktuvu arba be jo. Apdorodami didesnius žolės plotus, naudokite velkamą skarifikavimo įrenginį. Jie paprastai turi tiesioginius, integruotus rinktuvus.
Smulkintuvo peiliai ir spyruokliniai virbalai
Skarifikatoriuje galima įtaisyti smulkintuvo peilius, kurie veiksmingai pašalina vejos veltinį. Besisukantys smulkintuvo peiliai neturėtų įeiti į dirvą daugiau nei 1-2 mm, kad žolė nebūtų pažeista. Jautriose vietose, pavyzdžiui, dekoratyvinėse vejose, galite taikyti švelnesnį apdorojimo būdą su spyruokliniais virbalais, kurie taip pat neturėtų įeiti į dirvožemį giliau nei 1-2 mm. Poveikis yra mažesnis naudojant smulkintuvo peilius.
Delta peiliai
Naudodami delta peilius turėtumėte nupjauti šonines žolės šaknis ir veiksmingai įveikti plačialapes piktžoles. Šie peiliai neturėtų įsmigti į dirvožemį giliau nei 7-10 milimetrų, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šiltesnio klimato šalyse skarifikavimas naudojant delta peilius yra svarbus būdas laistymo poveikiui pagerinti. Taip užtikrinama, kad vanduo prasiskverbtų prie žolės šaknų.
Po skarifikavimo
Kai baigsite skarifikuoti veją, pašalinkite išrautas augalų dalis. Galite jas kompostuoti, tačiau jų suskaidymas užtruks ilgiau nei kitų sodo atliekų, arba padėkite jas savo kiemo atliekų surinkimo vietoje. Po to, siekiant geriausių rezultatų, verta patręšti, duoti vejai maistinių medžiagų ir ją palaistyti.
