Malkų kapojimas
Malkos – vienas seniausių žmonijai žinomų energijos šaltinių. Kylant energijos kainoms malkų kūrenimas vėl tapo aktualus – ne tik kaip jaukumo elementas, bet ir būstui šildyti. Štai keli patarimai, kaip lengviau ir saugiau kapoti malkas, ar tiksliau sakant, jas skaldyti.
Kalbant apie medienos pjovimą, kyla pavojus supainioti sąvokas. Miškininkystės specialistai dažnai turi omenyje medžių kirtimą, o malkomis kūrenamų krosnių savininkai, kalbantys apie malkų pjovimą, dažnai turi omenyje jų kapojimą. Kodėl reikia kapoti malkas? Tai daroma tam, kad prieš kūrenimą jos išdžiūtų.
Malkos turi būti sausos
Šviežioje medienoje yra apie 45 % vandens, kuris sukapojus geriau išdžiūsta, nes žievė ir tošis veikia kaip drėgmės barjeras ir sulaiko drėgmę. Žiemos pabaigoje malkoms nukirstų ir nupjautų medžių negalėsite naudoti anksčiau nei tų pačių metų rudenį, o dar geriau būtų, kad jie gulėtų ir džiūtų visą rudenį ir žiemą. Svarbu kūrenti tik sausomis malkomis, nes drėgnos malkos blogiau dega ir išskiria mažiau šilumos. Be to, susidaro suodžių ir deguto, kurie užsilaiko kamine ir sudaro kenksmingą emisiją. Drėgmės kiekis deginamose malkose yra 15–20 %. Kraudami malkas atminkite, kad malkos džius geriau, jei jas krausite likusia žieve į apačią.
Pjaunate medžius vasarą?
Nesvarbu, ar naudojate grandininį pjūklą, ar kitus įrankius, geriausias laikas pjauti medžius malkoms yra tada, kai jie yra sausiausi, t. y. žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį. Jei užsisakėte nepjautos malkų medienos ir ji buvo jums pristatyta tuo laikotarpiu, pirma supjaukite ją tinkamo ilgio rąstais. Rekomenduojame naudoti medinį pjovimo ožį, kuris palengvins pjovimą ir užtikrins didesnį tikslumą. Tada beliks pradėti juos skaldyti. Pjaudami stenkitės atlikti tiesius pjūvius, nes įstrižai nupjautą rąstą bus sunku ar net neįmanoma uždėti ant kapojimo kelmo. Lengviausia rąstus kapoti netrukus tada, kai medžiai buvo nupjauti. Seniai nupjauti medžiai kietėja ir darosi sunkiau juos kapoti.
Jei beržų medžiai malkoms nupjaunami vasarą, būtų gerai, kad lapai išliktų iki supjaunant ir sukapojant malkas. Lapai ištraukia sulą ir padeda medienai greičiau išdžiūti. Praėjus mėnesiui ar daugiau, kai lapai pagelsta, galite supjauti ir sukapoti rąstus į kūrenimui tinkamas malkas. Žinoma, malkoms skirtus rąstus galima kapoti ir rudenį. Žiemą oras paprastai yra sausas. Tai sudaro geras sąlygas malkoms išdžiūti.
Kurios malkos yra geriausios?
Kiek energijos išskirs malkos, priklauso nuo to, kaip ir kur užaugo medis. Paprastai, sausame dirvožemyje lėtai augusių medžių tankis, taigi ir energijos kiekis, yra didesnis nei drėgname dirvožemyje augusių medžių. Skirtingų medžio dalių šiluminė vertė taip pat skiriasi ir priklauso nuo riebalų ir dervų kiekio medienoje.
Jei bandysime įvertinti energijos kiekį kubiniame metre, pirmauja sunkesnės medienos rūšys: buko, ąžuolo ir uosio mediena ilgai dega ir maloniai šviečia. Beržas išskiria 2660 kWh/m3, o bukas – 3032 kWh/m3, o pastarąjį pralenkia tik alyvos, kurios išskiria net 4500 kWh/m3. Tačiau alyvų sunku gauti dideliais kiekiais.
Spygliuočiai, pavyzdžiui, eglės ir pušys, dega gerai, bet išskiria mažiau šilumos. Pušis išskiria 2341 kWh/m3, o eglė tik 2022 kWh. Be to, degant spygliuočių medienai išsiskiria daug kibirkščių, todėl ją reikia deginti už uždarytų durelių arba židinio grotelių. Taip pat galima maišyti skirtingų rūšių medieną ir kartu deginti beržines ir eglines malkas. Spygliuočių mediena taip pat tinka ugniai įkurti.
Pasiruošimas kapoti malkas
Malkų kapojimas nėra sudėtingas, tačiau tam reikia pasiruošti. Naudokite lygų ir atvirą paviršių, kur yra daug vietos ir kur kiti negalėtų arti prieiti. Būtina turėti tvirtą kapojimo kelmą. Jis turi būti sunkus, stabilus ir tvirtai stovėti ant nejudančio paviršiaus, nes kitu atveju kirtimo jėga gali sumažėti. Kapojimo kelmo aukštis turėtų būti ne aukščiau kelių.
Pastatykite norimą perkirsti rąstą stačiai, toliau nuo savęs, ant tolimesnio kapojimo kelmo krašto. Tokiu atveju, jei nepataikysite į rąstą, kirvis atsitrenks į kapojimo kelmą ir bus mažesnė rizika, kad pataikysite į žemę ar sau į kojas. Kirvį laikykite ištiestomis rankomis, už kirvio koto galo, kad išgautumėte didžiausią kirtimo jėgą. Kirviui kertant rąstą, jo rankena turi būti horizontali.
Dideli, gumbuoti rąstai
Jei turite didelių, gumbuotų arba šakotų rąstų, sukapoti juos naudojant tik kirvį gali būti sunku. Venkite, kad kirvis nenukryptų į šonus, nes galite jį pažeisti ar net nulaužti jo rankeną. Vietoj to rekomenduojame naudoti pleištą ir kalti jį į rąstą kūju, kad rąstas suskiltų. Antrąjį pleištą įstatykite toliau į plyšį, kad jis jį išplėstų, tada toliau kaitaliokite pleištus, kol perskelsite visą rąstą. Nenaudokite įprasto kirvio, nes galite jį sugadinti; naudokite tik sunkųjį skaldymo kirvį arba kūjį.
Kokio tipo kirvį turėtumėte įsigyti?
Skirtingiems tikslams skirti skirtingi kirviai; jei norite įsigyti kirvį, kuriuo galėtumėte kuo efektyviau kapoti malkas, rekomenduojame rinktis skaldymo kirvį. Taip pat tinka ir didesnis universalus kirvis, tačiau skaldymo kirvio privalumas yra tas, kad jis yra specialiai malkoms skelti skirtos formos, todėl gerokai palengvina darbą. Skaldymo kirvis turi didelę, sunkią, pleišto formos galvą, kad geriau perskeltų rąstą. Skaldymo kirvis skirtas kirsti išilgai medienos pluošto, priešingai nei kirvis medžiams kirsti. Kitas variantas – sunkusis skaldymo kirvis, kurio pentimi galima įkalti pleištus, jei kapojant pasitaikytų neįprastai gumbuotų arba šakotų rąstų.
Apsauginės priemonės kapojant rąstus
Kapojant rąstus labai svarbu būti atsargiems ir pasirūpinti, kad proceso metu nieko nebūtų arti kapojimo kelmo. Rekomenduojame dėvėti apsauginius akinius, kad į akis nepatektų atplaišų, ir pirštines, kad išvengtumėte nutrynimų ir rankų pažeidimų. Darbiniai batai su plienine pirštų apsauga taip pat geras pasirinkimas, nes jie apsaugos jūsų kojų pirštus nuo krentančių malkų.
